"Karaimų dvasininkai, kurie anksčiau gyveno Sajanų kalnų šlaituose, akmeniniuose urvuose, atsikėlė į Lietuvą pakviesti Vytauto Didžiojo, kurį meiliai vadindavo Vatat Bi (iš karaimų k. "Karalius, kuris triuškina"). Šie du dvasininkai plačiai žinomi kaip Chadis Seraja Chan Šapšalas ir Simonas Simas. Čia jie pastatė kuklią šventovę, kur laikė labai retus paukščius iš savo gimtojo krašto.
Šventovė ir dabar uždaryta šventam dvasininkų ir paukščių bendravimui. Čia saugomos paukščių relikvijos."
"Žakas lupikautojas gyveno praeitam šimtmety. Priversdavo žmones jam prasiskolinti, pasistatė prabangų namą iš tų pinigų. Ne vienas Žvėryno gyventojas dėl skolų Žakui prasigėrė, prasilošė, ar pasidarė sau galą. Arba mazgote tapo. Ne vienas pardavė savo sielą Žakui. Žakas visada vaikščiodavo išdidus, o namie nuogas.
Žakas mirė, bet jis vis dar turėjo labai daug skolininkų, todėl daug žmonių, įėję į šį namą negrįžta. Žakas amžinas kaip ir lupikautojo moralė."
Kas buvo, tas žino. O kas ne, to tikroji Tiesa visvien neaplenks.
"Daug Žemės žmogui siūloma kelių į Tiesą, tačiau supraskite, mielieji, kuo tikresnė Tiesa, tuo mažiau ji žada arba kviečia, nes jos darbas – tiesiog būti ir šviesti."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą